karbučiai

karbùčiai sm. pl. (2) mezginiai, pinikai; smulkūs išpjaustymai: Drobulių kraštai apneriami karbučiais – pinikais rš. | Su karbùčiais daug gražesnė kampinukė Gs. Skaptuoja šaukštus, margindamas jų kotus įvairiausiais karbučiais P.Cvir.